Rugsėjo 3 dieną, pirmadienį buvo meldžiamasi už persekiojamus ir gundomus krikščionis, prašoma Dievo Motinos taikos pasauliui, mūsų namams ir širdims, taip pat užtarimo ginantiems tėvynę. Tą dieną prie Lietuvos Globėjos paveikslo atkeliavo Varėnos dekanato piligrimai su monsinjoru Žydrūnu Vabuolu, o vakare lankėsi Grigiškių Šventosios Dvasios koplyčios maldininkai – dalis jų atkeliavo pėsčiomis. Kun. Žydrūnas Vabuolas, komentuodamas dienos Evangelijos ištrauką, paminėjo, kad visais laikais yra pagunda vadovauti Dievui, tikėtis vienokių ar kitokių stebuklų neatsižvelgiant į jo valią. Kunigas pabrėžė, kad Marija mus moko svarbaus dalyko – nuolankumo. Kol kiti nazarietiečiai tikėjosi, kad Dievas vykdys stebuklus pagal jų valią, Marija, atsisakydama savo norų, pati ją priėmė ir to paties moko mus ypatingai čia, Trakuose. Menotyrininkai priskiria Trakų Švč. Mergelės Marijos paveikslą hodegetiniam tipui, kas išvertus iš graikų kalbos reiškia „kelrodį”. Tipiškame hodegetiniame paveiksle Marija rodo į savo Sūnų, kuris yra kelias pas Tėvą. Pasak kunigo, melsdami Marijos galime tikėtis dviejų dalykų: kad būsime išklausyti, tačiau būkime pasiruošę, kad Marijai užtariant Dievas išklausys, bet mūsų prašymus įvykdys kitokiu būdu, nei įsivaizduojame. Po Šv. Mišių monsinjoras Ž. Vabuolas piligrimams trumpai papasakojo Trakų bazilikos bei Mergelės Marijos paveikslo istoriją, paminėjo Riomerių koplyčią.
Vakarinėse Mišiose dalyvavo Trakų dekanato Grigiškių Šv. Dvasios koplyčios piligrimai. Poetiškoje katechezėje prieš Šv. Mišias kun. Bernardas Augaitis išvardino Medžiugorjės Mergelės tikintiesiems perduotus penkis „akmenėlius”, padedančius įveikti sopulius ir naštas, kuriuos Dievo Motina matanti kiekviename mūsų: maldą, pasninką, eucharistiją, susitaikymą ir ramybę. Netrukus Šv. Mišias aukojęs kun. Aloyzas Volskis priminė, kad Mergelė Marija yra Ligonių užtarėja bei Mirštančiųjų paguoda, visų pirma slaugiusi savo senus tėvus Joakimą ir Oną. Ligonių sveikata, lotyniškai salus infirmorum reiškia dvasinę sveikatą, bet žodis salus turi ir išganymo reikšmę. Dievo Motina trokšta, kad sektume Jėzų, sielų ir kūnų gydytoją. Iš didelės meilės ligoniams jis įsteigė Ligonių sakramentą kūno ir dvasios sveikatai stiprinti. Todėl krikščionys visuomet pasižymėjo išskirtine meile ligoniams. Kai ankstyvieji krikščionys išėjo iš katakombų, pradėjo kurti ligonines. Kunigas paminėjo vienos pirmųjų ligoninių įkūrėjos, kilmingos romietės Fabijolos pavyzdį (400 Kr. m.). Pasak jo, vienas nuostabiausių šios institucijos pavadinimų prancūzų kalba – „Dievo viešbutis”. Kunigas pridūrė, kad dvasiniame lygmenyje daugelis ligų yra iš Dievo ateinanti palaima.
Parengė Rūta Suchodolskytė-Neniškienė
