Šešių šimtmečių istoriją menančioje Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje piligrimus labiausiai traukia stebuklingasis Dievo Motinos paveikslas, ėmęs garsėti malonėmis jau XVI amžiuje. 1603 m., siaučiant maro epidemijai, maldininkų procesiją iš Vilniaus į Trakus, prie stebuklais pagarsėjusio paveikslo, surengė vyskupas Benediktas Vaina (1556?—1615). XVII a. pirmosios pusės valdovų maldingos kelionės liudija paveikslą buvus garsų ir plačiai pripažintą. 1611 m. į Trakus lydima jėzuito Petro Skargos (1536—1612) atvyko karalienė Konstancija (1588—1631), prašydama globos karaliui Zigmantui Vazai (1566—1632) karo žygyje į Smolenską. 1622 m. Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595—1640) sukūrė eiles – keturias epodes, dedikuotas Trakų vaivadai Jonušui Tiškevičiui (1590–1649), keliavusiam su procesija iš Vilniaus į Trakus pagerbti Švč. M. Marijos paveikslo ir padėkoti už 1621 m. pergalę prieš turkus prie Chotino. 1639 m. popiežiaus nuncijus pasiuntė pranešimą į Romą apie karaliaus Vladislovo Vazos (1595—1648) kelionę į Trakus.
Dar prieš 1615 m. tuometinis Trakų prepozitas, būsimasis Vilniaus vyskupas Eustachijus Valavičius (1560—1630) parūpino naują Švč. M. Marijos altorių. Apie 1630 m. Lietuvos kancleris Leonas Sapiega (1557—1633) dovanojo paveikslui prabangią auksinę karūną. Garsas apie Trakuose gausiai patiriamas malones pasklido po visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštiją. XVII a. pirmoje pusėje Lietuvoje nebuvo garsesnio už Trakų Dievo Motiną paveikslo. Todėl per 1655–1661 m. karą su Rusija jis buvo išvežtas ir paslėptas, o vėliau perkeltas į Vilniaus Katedros Šv. Kazimiero koplyčią, kur išbuvo iki 1667 m. 1702-aisiais, Šiaurės karo metais, paveikslas vėl išvežtas į Vilnių ir saugotas vyskupo Eustachijaus Kotovičiaus namuose.
1718 m. rugsėjo 4 d. Trakų Dievo Motinos atvaizdas buvo vainikuotas auksinėmis popiežiaus Klemenso XI dovanotomis karūnomis. Tai pirmasis Lietuvoje Šventojo Sosto oficialiai vainikuotas stebuklingas Švč. M. Marijos paveikslas. Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis (1644—1722) uždėjo ant Marijos ir Kristaus galvų auksinius popiežiškuosius vainikus, o senesnę, prabangią, „vytautine“ vadinamą karūną pakabino aukštai virš paveikslo. Vainikavimo iškilmių pamoksle vyskupas Bžostovskis pabrėžė, kad karališkosios diademos Trakų Mariją vainikuoja kaip Lietuvos Globėją.
Trakų Dievo Motinos paveikslo kopijos paplito po visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštiją, daugumą papuošė vietinių meistrų nukaldinti aptaisai. Seniausia kopija, kadaise kabojusi ant Vilniaus miesto gynybinės sienos Trakų vartų, dabar saugoma Nemenčinės Šv. Mykolo bažnyčioje. Latvijoje garsus Trakų Švč. M. Marijos atvaizdas vadinamas Agluonos Dievo Motinos vardu.
Kasmet rugpjūčio 15-ąją, per Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmę, ir rugsėjo 8-ąją, per Švč. Mergelės Marijos Gimimo iškilmę, Naujųjų Trakų bažnyčioje vyksta atlaidai. Šios šventės ir atlaidai dažnai vadinami Trakinėmis. Per Trakines rengiami maldininkų žygiai iš Vilniaus Aušros Vartų į Trakus. Sovietmečiu varžyta ir apnykusi maldingų kelionių tradicija atgimė Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Maldininkų grupės paprastai pradeda kelionę pėsčiomis po šv. Mišių, Loreto litanijos ar kitos Marijai skirtos maldos Aušros Vartuose. Procesijos priekyje nešamas kryžius, giedamos giesmės, litanijos, recituojamas rožinis. Beveik visos piligrimų grupės aplanko Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią, kur saugomos šv. Pranciškaus relikvijos, taip pat stebuklais garsėjantis Švč. M. Marijos Nepaliaujamos Pagalbos paveikslas. Piligriminės kelionės kulminacija — šv. Mišios Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje. Prie Trakų Dievo Motinos — Lietuvos Globėjos paveikslo paprastai giedama arba kalbama Loreto Švč. M. Marijos litanija, malda „Tavo apgynimo šaukiamės“, taip pat giedamos psalmės, Dievo Motinos garbei skirtos valandos, Marijos Nekaltojo Prasidėjimo valandos, kalbamas rožinis ir kitos maldos.
Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centras siekia gaivinti ir įtvirtinti jaunimo piligriminių žygių Vilnius—Lentvaris—Trakai tradiciją. 2006 m. rugsėjo 9 d. tokiu jaunimo žygiu pradėta arkivyskupijos Jaunimo diena. Dabar kasmet pasidaliję į grupes jaunuoliai su įvairiaspalvėmis vėliavomis eina giedodami giesmes, džiugiai sveikindami praeivius, liudydami gyvą tikėjimą. Jaunųjų maldininkų būryje drauge yra žygiavęs ir Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Kelionės metu kunigai ir vienuoliai grupelėse veda katechezes apie piligrimystės prasmę, tikėjimą, bendruomenę, gyvenimo pašaukimą.
Trakus beveik visada aplanko pro šalį vykstantys ilgesnių piligriminių kelionių dalyviai, taip pat kaimyninių šalių maldininkų grupės, keliaujančios į Aušros Vartų šventovę Vilniuje. Maldininkų srautas didesnis nuo gegužės 1 iki spalio 1 d.
