Rugsėjo 7 dieną buvo meldžiamasi už vienišus ir apleistus senjorus, ligonius ir sveikatos priežiūros darbuotojus, apleistus vaikus, pabėgėlius ir išnaudojamus žmones. Ši diena skirta Vilniaus II-ajam dekanatui, vakaras – Parudaminio piligrimams.
Į vidurdienio Mišias suplaukė dvasininkai bei piligrimai iš Vilniaus pal. Jurgio Matulaičio bažnyčios, Šv. Jono Bosko bažnyčios, Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios bei Vilniaus Šv. Juozapo koplyčios. Giedojo pastarosios koplyčios choras.
Šv. Juozapo koplyčios klebonas, kunigas Ričardas Doveika Šv. Mišių pradžioje priminė, kad visi esame kelyje. Šiandienis žvilgsnis į Trakų Dievo Motiną ir buvimas šalia jos yra dar vienas žingsnis arčiau Sūnaus. Mūsų Motinos didžiausias širdies troškimas – parodyti kelią pas Sūnų, tad kunigas kvietė paaukoti save Tėvui, Sūnui ir Šventajai Dvasiai per Motinos rankas ir jos užtarimą. „Šiandien į visų mūsų namus įžengia pati nuostabiausia viešnia, mūsų Motina, jos vertas Sūnus, jo lūpose – Šv. Rašto žodžiai skirti mums “, kalbėjo kun. R. Doveika.
Evangelijoje pagal Joną išgirdome kaip Kristus nuo kryžiaus paveda Mariją savo mylimiausio ir ištikimiausio mokinio Jono globai. Pamokslo metu kunigas Aleksandr Gaičauskas, Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios vikaras, išskyrė tris svarbiausias šios Evangelijos ištraukos dalis: kryžių, Mariją ir mylimą mokinį.
Pasak kun. A. Gaičausko, kryžius – išganymo ženklas, jame – sielvartas, ašaros, skausmas. Ligoniai, už kuriuos meldžiamasi septintąją Atlaidų dieną, taip pat kelia šiuos jausmus – kenčiantis žmogus neša kryžių savo kančioje susivienijęs su Kristumi. Bet dvasinė liga taip pat esanti baisi, tai – nuodėmė, kai žmogus kraujuoja iš vidaus. „Mes, atėję prie Marijos, visi esame ligoniai”, – kalbėjo dvasininkas. Mergelė Marija nori mus užtarti, nori, kad pajutę ligą, prašytume jos užtarimo. Ji stovi kartu su mumis, pasiruošusi padėti pagyti.
Vakarinėse Šv. Mišiose Parudaminio Kristaus Atsimainymo parapijos klebonas Miroslav Balcevič pasidžiaugė, kad netrukus Mergelės Marijos gimtadienis. „O koks gi gimtadienis be torto ir žvakučių?” – nuotaikingai klausė susirinkusiųjų tikinčiųjų klebonas ir palinkėjo, kad giesmės, maldos, geri darbai būtų tos žvakutės.
Klebonas M. Balcevič pavadino Mariją pirmąja Jėzaus mokyklos mokine ir pats prisipažino visuomet besijaučiantis vienu mokinių. Tuomet išvardijo keletą pažįstamų parapijiečių, kurių gyvenimus vienaip ar kitaip palietė ši mokykla – artimo žmogaus liga, gailestis beglobiams stoties vaikams irgi prisidėjo prie tapimo Marijos pasekėjais, padėjusiais uždegti dar vieną žvakutę.
Po Šv. Mišių, nusileidus tamsai, visą naktį iki kito ryto 10 val. Mišių vyko Švč. Sakramento Adoracija su šlovinimu.
Parengė Rūta Suchodolskytė-Neniškienė
