„Būk sveika, lobyne neaprėpiamojo Viešpaties! Trakų Dievo Motina – Lietuvos Globėja. Trakų bažnyčios lobynas XV–XIX a.“
Birželio 13 d. 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) atidaroma paroda, kuri pristato vieną ankstyviausių ir garsiausių stebuklingųjų atvaizdų Lietuvoje ir jo gerbimo istoriją. Trakų Dievo Motinos atvaizdas yra pirmasis paveikslas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje oficialiai vainikuotas popiežiaus atsiųstomis karūnomis. 1718 metais auksines Švč. Mergelės Marijos ir Kūdikėlio Jėzaus karūnas iš Vatikano bazilikos kapitulos nustatyta tvarka išrūpino Vilniaus vyskupas Konstantinas Bžostovskis. Parodoje eksponuojamos stebuklingojo paveikslo puošmenos: 7 karūnos, 2 aptaisai, taip pat 2 monstrancijos, kiti lobyno reikmenys, votai, liturginė tekstilė.
Jau 1630 m. minimos šešios skirtingos Marijos karūnos, kurių tik viena išliko iki šiol. Ji datuojama XVII a. pr. ir mena Benedikto Vainos arba Eustachijaus Valavičiaus klebonavimo Trakuose periodą. Antroji, auksinė, ypač puošni, emaliu, perlais ir brangakmeniais išdailinta Marijos karūna, manoma, buvo dovanota Sapiegų giminės XVII a. I pusėje. 1677 m. Vilniaus vyskupas Mikalojus Steponas Pacas garsiajam paveikslui užsakė sidabrinį auksuotą aptaisą – reto meistriškumo auksakalystės kūrinį. Jis pasiekė mūsų laikus netekęs vienos plokštės. Antrąjį išlikusį aptaisą, kuris ir dabar puošia paveikslą, 1723 m. nukalė Vilniaus auksakalys Jonas Frydrikas Šemnikas. Trakų bažnyčios lobyne aptinkame ne vieną šio garsaus menininko kūrinį: Šemniko plaktukui priklauso ir Trakų bažnyčios didžiojo altoriaus antepedijaus kalstiniai bei šešios altoriaus žvakidės. Nors meistras savo dirbinių nesignavo, jo unikalus braižas ir mėgstami augaliniai motyvai leidžia priskirti jam du relikvijorius bei vieną iš septynių išlikusių XVIII a. mišių taurių. Lobyno puošmena yra ir kito talentingo Vilniaus auksakalio Jono Lario sukurta ankstyviausia Lietuvoje rokoko stiliaus monstrancija, artima XVII a. pabaigos Augsburgo auksakalystės mokyklai.
Mūsų dienas pasiekė labai maža Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto 1409 m. funduotos Trakų bažnyčios lobyno dalis. Žinoma, kad jame iki XVII a. vidurio buvo daug „senovinio darbo“ auksakalystės reikmenų, kurių XVIII a. pab. inventoriai jau nebemini. Seniausia parodoje pristatoma išlikusi šventenybė – XV a. pab.–XVI a. pr. gotikinis pacifikalas, tiksliau, jo dalis – priekinė kryžiaus plokštė su Nukryžiuotojo figūra ir galuose išraižytais keturių evangelistų simboliais.
Nors fizikiniai ir cheminiai tyrimai atskleidė, kad pirminis Trakų Dievo Motinos paveikslo vaizdas priklausė vakarietiškai vėlyvosios gotikos tapybos tradicijai, gyvas pasakojimas, jog tai Vytautui Didžiajam Bizantijos imperatoriaus dovanota ikona. Tyrinėtojai mano, kad prieš 1650 m. paveikslas buvo pritaikytas naujam altoriui, sumažintas ir pertapytas priartinant jį prie bizantiškosios ikonų tradicijos, pirmavaizdžiu laikant Dievo Motinos Snieginės ikoną iš Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bažnyčios Romoje. Tai paryškino jo senumą ir sąsają su Vytautu Didžiuoju, kurio funduota Trakų bažnyčia buvo išpuošta bizantinėmis freskomis.
Žinios apie pamaldumą Trakų Dievo Motinai ir patiriamus stebuklus prasideda nuo XVII a. pr. 1602 m. Vilniuje kilus maro epidemijai vyskupas Benediktas Vaina su jėzuitais surengė viešą atgailautojų procesiją iš Vilniaus į Trakus, kviesdamas miestiečius melsti išsigelbėjimo prie tuomet jau garsaus Dievo Motinos atvaizdo. Padėkos už pergalę Chotino mūšyje procesiją 1622 m. poetiškai aprašė Motiejus Kazimieras Sarbievijus epodžių cikle „Keturios Mergelės Motinos mylios“. „Trakų Dievo Motinos karūnavimo iškilmių aprašymą“ (1719), kuris dabar saugomas Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, taip pat bus galima apžiūrėti parodoje.
Paroda veiks iki 2018 m. rugsėjo 1 d.
Organizatorius: Bažnytinio paveldo muziejus
Partneriai: Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Bazilika ir Trakų istorijos muziejus
Rėmėjai: Vilniaus arkivyskupija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Daugiau informacijos: tel. 8 5 269 7800, www.bpmuziejus.lt
