Rugsėjo 4-ąją, Švč. Mergelės Marijos paveikslo vainikavimo dieną, buvo meldžiamasi už šimtmečius Trakų Dievo Motiną lankiusius piligrimus, meilę ir pamaldumą liudijančius parapijiečius, už kunigus bei pašvęstuosius ir už visų laikų fundatorius. Dieną atvyko piligrimai iš Švenčionių ir Ignalinos dekanatų, o vakare – maldininkai iš Vaidotų ir Juodšilių.
Trakų Dievo Motinos atvaizdas yra pirmasis paveikslas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje oficialiai vainikuotas popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis auksinėmis karūnomis. Vainikavimo dieną – 1718-ųjų rugsėjo 4-ąją – lydėjo aštuonių dienų iškilmės, apeigos vyko pagal Vatikano Šv. Petro bazilikos kapitulos rekomendacijas, o Trakų Dievo Motina buvo paskelbta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės globėja. Šiandien vainikavimo ceremoniją primena virš Didžiojo altoriaus presbiterijos skliaute kabanti iškilmes menanti karūna.
Po karūna, Dievo Motinos, Ligonių užtarėjos paveikslo akivaizdoje Šv. Mišias aukojo Švenčionių dekanas kunigas Medardas Čeponis ir Visagino Šv. Apaštalo Pauliaus parapijos vikaras Miroslav Anuškevič. Kun. M. Anuškevič pamokslo metu klausė susirinkusiųjų, kokia liga pati sunkiausia. Tai esanti nuodėmės liga, tampanti kasdienybe bei pasiteisinimu. Šiuolaikinis žmogus nebekreipia dėmesio į savo dvasinę sveikatą, klaidingai sekdamas kitų pavyzdžiu: „Kiti taip gyvena, ir aš taip gyvensiu”. Nuodėmės sužeisto, kenčiančio žmogaus kitas žmogus paguosti negali – tai gali tik Marija. Kun. M. Anuškevič prisiminė Jobą iš Senojo Testamento, netekusį visko – turtų, vaikų, sveikatos. O draugai šias nelaimes laikė jo ydų pasekmėmis.
Kai žmogus palūžta, draugai dažniausiai apleidžia, ir kas tuomet guodžia, jei ne motina. Kunigas pateikė pavyzdį iš asmeninės praktikos: atėjęs pašventinti namus, juose randa motiną ir prasigėrusį sūnų. Motina tvirtina, kad jos sūnus vis viena esantis geriausias: „Jis yra geras vaikas, kai negeria”. Taip ir Dievo Motina tiki mumis be jokių išlygų. Iš žmonių nesulaukę supratimo, visuomet rasime paguodą švelnioje Marijos širdyje.
Vakarinėse Mišiose buvo prisimintas pirmasis piligrimas Abraomas. Jam būnant kelyje gimė Išrinktoji Tauta. Pasak Juodšilių bažnyčios rektoriaus, kun. Jurijaus Vitkovskio, ir mes esame kelyje, žemiškoje kelionėje su pradžia ir pabaiga, kurios galutinis tikslas – susitikimas su Viešpačiu. Dievo meilėje mus lydinti Marija, link jos einame net ir mažose kelionėse – kunigas J. Vitkovski papasakojo apie nugirstą dviejų jaunuolių, einančių prie Aušros Vartų, pokalbį. „Ar žinai, kad čia Aušros Vartai ir pro juos einant reikia persižegnoti?,” vienas klausęs kito. Gražu, kai jauni žmonės pagarbiai sutinka Mariją.
Parengė Rūta Suchodolskytė-Neniškienė
