2026 m. balandžio 26 d. naujai įšventintas kun. Robert Gaičauskas aukojo pirmąsias iškilmingas (primicijinės) šv. Mišias. Jų metu, kun. Rimo Kalmatavičiaus skaitytas pamokslas:
Brangūs broliai ir seserys Kristuje, mielas kunige Robertai!
Šiandieną švenčiame Gerojo Ganytojo sekmadienį. Tai diena, kai Bažnyčia visame pasaulyje kreipia žvilgsnį į Kristų – Tikrąjį Ganytoją, ir meldžiasi už tuos, kurie yra pašaukti sekti Jo pėdomis tarnystės kelyje. Tačiau mums, susirinkusiems šioje istorinėje Trakų bazilikoje, ši diena turi dar gilesnę, asmeniškesnę prasmę. Mes esame liudininkai, kaip Viešpaties kvietimas išsipildė kunigo Roberto asmenyje.
Šios dienos Evangelijoje Jėzus taria žodžius, kurie yra kiekvieno pašaukimo šerdis: „Avys klauso jo balso… Jos seka paskui jį, nes pažįsta jo balsą.“ Pašaukimas nėra staigus žaibas iš giedro dangaus, tai – ilgas mokymasis atpažinti tą vienintelį balsą triukšmingame pasaulyje.
Pašaukimas niekada neatsiranda tuštumoje – jis subręsta konkrečioje žemėje ir bendruomenėje. Kunigo Roberto pašaukimo atpažinimo kelias prasidėjo būtent čia, po šiais skliautais, kuriuos saugo Trakų Marija, Lietuvos Globėja. Čia, dalyvaujant gyvoje Trakų parapijos bendruomenėje, tas Geroj Ganytojo balsas tapo aiškesnis už visus kitus. Tai mums primena, kad ganytojo pašaukimas subręsta bendruomenėje, kur jis mokosi mylėti Dievą per meilę savo artimui, per bendrą maldą ir paprastą buvimą kartu.
Kiekvieno kunigo istorija yra supinta iš Dievo apvaizdos ženklų. Roberto sprendimas stoti į seminariją sutapo su ypatingu laiku. Tai buvo 2018-ieji, jubiliejiniai metai, kai visa Lietuva šventė Trakų Marijos paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejų. Tai metai, kai Lietuvą aplankęs laimino Popiežius Pranciškus. Matydamas Marijos ištikimybę ir popiežiaus paprastumą, Robertas suprato, kad Dievas kviečia jį tarnystei, kuri nėra garbės postas, o, kaip sako šv. Petras antrajame skaitinyje, „ėjimas Kristaus pėdomis“.
Kiekvienas jaunas žmogus, ieškantis savo kelio, žvelgia į tuos, kurie jau eina priekyje. Kunigas Robertas savo kelyje turėjo ryškius švyturius. Klebono Jono asmenyje jis pamatė aktyvų, besirūpinantį kiekviena avele, pasiaukojantį, Lietuvos Globėjai atsidavusį ganytoją, kurio kasdienis darbas tapo praktine meilės tarnystės mokykla. O amžiną atilsį monsinjoro Vytauto Pranciškaus Rūko asmenybėje – išminties ir dvasinio autoriteto pavyzdį, kuris savo gyvenimu liudijo, kaip kunigystė gali nuostabiai suvienyti šviesų intelektą ir gilų, nuolankų šventumą. Šie du pavyzdžiai jam priminė šv. Petro laiško žodžius ir paskatino eiti Kristaus pėdomis.
Mielas kunige Robertai, šiandien pradėdamas šią tarnystę, prisimink Gerojo Ganytojo bruožus, kurių linkime tau siekti visa širdimi. Pirmiausia tai gilus nuolankumas, padedantis niekada nepamiršti, jog esi tik įrankis Didžiojo Ganytojo rankose, pašauktas ne valdyti, o tarnauti. Kartu su nuolankumu tavo širdyje tebūna atidumas ir išmintis, leidžiantys išgirsti ne tik garsius žodžius, bet ir tylų kenčiančiojo šauksmą, kad būtum budrus sielų sargas, pastebintis nuklydusią avį. Pasaulyje, pilname dvasinių našlaičių, tau prireiks tėviškumo – tvirtos, bet gailestingos tėvo širdies, kuri priima kiekvieną. Ir galiausiai, būk džiaugsmo nešėjas, nes Kunigystė be džiaugsmo yra tik pareiga, o kunigystė su džiaugsmu – tai magnetas, traukiantis sielas prie Dievo.
Brangus kunige Robertai!
Tavo rankos buvo pateptos šventąja krizma, kad jos laimintų, guostų ir perkeistų duoną bei vyną į Viešpaties Kūną ir Kraują. Tai didžiulė dovana, kurios niekas iš mūsų nėra vertas, bet kurią Dievas patiki tavo renkoms. Šiandien visa bendruomenė džiaugiasi kartu su tavimi.
Linkime tau uoliai ir ištikimai vykdyti kunigystės pareigas. Tegul tavo tariami žodžiai prie altoriaus visada būna persmelkti tos pačios meilės, kurią pajutai pirmą kartą ištaręs „Taip“ Viešpačiui prie Trakų Marijos paveikslo.
Būk drąsus kaip šv. Petras, skelbiantis tiesą net ir prieš vėją.
Būk kantrus kaip Viešpats, kuris veda savo avis į ganyklas pamažu.
Būk ištikimas Marijos, Lietuvos Globėjos, sūnus, visuomet ieškantis Jos motiniško patarimo. Tegul Trakų Marija, kurios žvilgsnyje subrendo tavo pašaukimas, visada tave saugo po savo apsiaustu.
Tegul tavo kunigystė būna tarsi tie „vartai“, pro kuriuos žmonės lengvai randa kelią pas Dievą. Tegul tavo gyvenimas tampa gyva Psalme giedama malda: „Viešpats – Ganytojas mano: man nieko nestinga“.
Eik į šią tarnystę drąsiai, nes tas, kuris tave pašaukė, yra ištikimas. Eik į pasaulį su džiaugsmu, nešk Kristaus ramybę ir niekada nepamiršk, kad už tave kasdien melsis ši Trakų žemė ir jos žmonės.
