Gražų 2019-ųjų metų paskutinį kovo penktadienį Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje šventosiomis Mišiomis prasidėjo Trakų parapijos gavėnios rekolekcijos. Po jų 36 tikintieji iš Trakų, Lentvario bei Vilniaus vyko į Aukštadvario šv. Domininko namus, kuriuose vyko rekolekcijos tema „Nuolankumas: ką tai reiškia ir ko nereiškia“, o pačias rekolekcijas, ligos nepabijojęs, vedė br. kun. psichologas, religijotyrininkas, Vilniaus Lukiškių TI-K nuteistųjų iki gyvos galvos kapelionas Arūnas Peškaitis OFM.
Nors piktasis kai kuriems dalyviams stengėsi sutrukdyti dalyvauti rekolekcijose, Viešpaties gailestingumas apgaubė visus ir ištrūkę iš kasdienybės, bei paskyrę laiką santykio su Dievu gilinimui, dalyviai šv. Domininko namuose pradėjo rekolekcijas Švč. Sakramento šlovinimo vakaru, kurį vedė Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos propedeutinio kurso studentas Robert Gaičauskas. Jam asistavo Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos vargonininkė Evelina Grinevič bei į šlovinimo maldą jungėsi visi rekolekcijų dalyviai. Vakaro metu buvo galima priimti atgailos ir sutaikinimo sakramentą.
Šlovinimo vakarui pasibaigus tęsėsi tyli naktinė Švč. Sakramento adoracija, kur kiekvienas norintis galėjo adoruoti gyvąjį Kristų iki rytinės maldos.
Sekančią rekolekcijų dieną dalyviai klausėsi paskaitų, dalyvavo šv. Mišiose, kurias aukojo Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos vikaras kunigas Rimas Kalmatavičius, bei rekolekcijoms pasibaigus dalinosi patirtimi ir įspūdžiais.
Keleto rekolekcijų dalyvių atsiliepimai
„Nepaisant kelionę bandžiusio trukdyti briedžio, rekolekcijos man įvyko. Penktadienio šlovinimas labai padėjo susikaupti ir pasiruošti rekolekcijoms. Labai džiaugiuosi jose dalyvavusi, susitikusi su bendraminčiais, atlikusi velykinę išpažintį. Per rekolekcijas mintys apie avariją išsisklaidė, pavyko susikaupti ir atsinaujinti, įgavau naujų jėgų, ypatinga ramybė apsupo mane. Nei minutei neabejojau, kad teisingai elgiausi pasirinkusi rekolekcijas. Nors įvyko eismo įvykis ir apgadinta mašina, vėliau kilo daugiau minčių kodėl kažkas bando man trukdyti eiti pasirinktu keliu, tačiau supratau, kad Dievas mane saugo.“
Gražina
„Aš pati su Trakų parapijos bendruomene buvau pirmose rekolekcijose. Labai džiaugiuosi, kad Trakų bažnyčios bendruomenė tapo tokia didelė, draugiška ir atvira visiems, todėl rekolekcijos man buvo ypač jaukios. Puikus lektorius brolis kunigas A. Peškaitis OFM suteikė daug informacijos krikščioniško nuolankumo tema. Atsakė į mūsų klausimus, bei, manau, nemažai iškėlė naujų. Labai stiprų įspūdį paliko adoracija su šlovinimo giesmėmis. Gera buvo matyti šalia ten gyvenančius senjorus, skanauti puikaus šeimininkių pagaminto maisto. Gilus dvasinės atgaivos savaitgalis. Ačiū visiems buvusiems kartu. Ačiū organizatoriams.“
Dainora
„Pasibaigus šv. Mišioms ir einant į automobilį mane apėmė keistas jausmas, kad turiu palikti automobilį Trakuose ir važiuoti su kitais rekolekcijų dalyviais, tačiau to padaryti nepavyko. Į rekolekcijų vietą važiavau ramiai automobilyje įsijungęs autopilotą ir staiga supratau, kad visiškai sugedo ir nustojo veikti variklis. Sustojau pakelėje, buvau labai ramus, bet dėl įvykio teko raminti bendrakeleivę, kuri jaudinosi kad nenuvažiuos į rekolekcijas. Po kelių minučių paskambinau kitam rekolekcijų dalyviui ir pasakiau apie savo bėdą, jis patikino, kad bendrakeleivę pasiims kartu ir nusiveš, o man padės kitame automobilyje vykstantys dalyviai.
Atvažiavęs į rekolekcijas jaučiau nerimą, nes mašina buvo įsigyta vos prieš mėnesį, jaudinausi kas bus su ja toliau, kaip gyvensiu, ką darysiu, tačiau prasidėjus rekolekcijoms pilnai atsidaviau Dievo vedimui ir tik retkarčiais prisimindavau apie mašinos gedimą.
Rekolekcijų metu supratau, kad nuolankumas tai ne tik jausmas, kuris turi būti tarp žmonių, bet ir tarp tavęs ir Dievo, todėl labiau supratau ką tai reiškia. Ir nusprendžiau, kad turiu visiškai nusiraminti.
Paskaitų metu labai įstrigo palyginimas apie lyderystę ir galią daryti kitam blogą, bei tą žmogų, kuriam yra daroma bloga, nes per gyvenimą esu buvęs abiejų barikadų pusėse, todėl labiau suvokiau aiškinamą paskaitą ir galėjau įsitraukti į diskusijas.
Labiausiai rekolekcijose patiko šlovinimo vakaras ir atlikta velykinė išpažintis, po kurios jaučiau lyg akmuo nuo širdies būtų nukritęs. Nors ką tik buvo sugedęs automobilis, adoracijos metu aš nieko Dievo neprašiau, o tik dėkojau, kad galiu būti čia. Gal todėl jos metu ir visų rekolekcijų metu gavau daugiau atsakymų į kylančius klausimus ir žinojau, kaip turiu elgtis toliau.
Kartais mums atsitinka dalykų, kurie, pažiūrėjus iš laiko perspektyvos atrodo baisūs, bet suteikia daugiau jėgų eiti į priekį ir padeda nukritus atsikelti.“
Darius
„Vieną sekmadienį Trakų bazilikoje išgirdau apie organizuojamas rekolekcijas Aukštadvaryje. Labai sudomino tema, be to, Aukštadvaryje pirmą kartą savo gyvenime dalyvavau rekolekcijose, tad iškart užsirašiau. Vėliau truputį sunerimau, juk važiuosiu kartu su Trakų parapijos bendruomene, kurios nepažįstu: kaip bus? Kaip mane priims? Tačiau vos tik atvykusi pamačiau, kad bendruomenė – puiki, draugiška, turinti puikų humoro jausmą, organizuota, tolerantiška.
Puikiai sudėliota rekolekcijų programa. Jau pirmas vakaras (Kryžiaus kelias ir Mišios Trakų bažnyčioje, adoracija Aukštadvaryje) nukreipė apmąstymams, susikaupimui, atnešė vidinės ramybės. Kitą dieną – tokiam metui labai puiki tinkanti konferencijų tema! Žinoma, svorio ir žavesio joms suteikė brolis Arūnas Peškaitis OFM, privertęs susimąstyti, juoktis, surimtėti, keistis…
Iš pradžių net atrodė, gal per ilgos pertraukos suplanuotos tarp konferencijų, bet vėliau supratau, kad jos buvo labai reikalingos, juk ne tik viduje apmąstėme, kas gi vis dėl to tas nuolankumas, bet ir dalinomės mintimis, patirtimis vieni su kitais, diskutavome, svarstėme. Namo grįžau paaugusi savo tikėjime, paaugusi apskritai kaip bet kurios bendruomenės narė ir, žinoma, praplėtusi žinias.
O rekolekcijų buitis buvo taip labai gerai sustyguota, kad nė nereikėjo rūpintis jokiais pašaliniais dalykais, tik būti čia ir dabar, mėgautis bei atsiduoti Viešpaties malonėms. Per gana trumpą laiką suspėjome tiek daug ir be įtampos. Ačiū Dievui už Trakų bendruomenę, rekolekcijų organizatorius ir dalyvius.“
Ilona
