Laetare sekmadienį Bažnyčia savo vaikus ragina atsikvėpti nuo Gavėnios pasninko ir šio liturginio laikotarpio pusiaukelėje sako: ,,Linksminkis, Jeruzale!”. Šį sekmadienį prisimename Dievo geradarystę – žydų tautos išvedimą iš Babilono nelaisvės. Mes, kaip Keliaujančios žemėje Bažnyčios vaikai kartu su jais džiaugiamės ir vieningai laukiame Naujosios Jeruzalės ir joje mus pasitiksiančių pieno ir medaus upių.
Šį sekmadienį violetinius Mišiose naudojamus rūbus pakeičia džiugesnės, šviesesnės – rožių spalvos – drabužiai. Džiaugsmo ir linksmybės ženklan popiežiai kasmet Laetare sekmadienį kilmingiems asmenims ar miestų prefektams dovanodavo Aukso Rožę – ji savo išvaizda ir kvapu būdavo regimas dvasinio džiaugsmo atspindys. Rožės kvapnumas primindavo dorybes, auksas – Kristaus karališkumą. Rožė sykiu yra ir Kristaus kančios bei Prisikėlimo ženklas – kaip rožės spygliai žymi Gavėnios metu apmąstomą Jo kančią ir erškėčius, taip žiedas žymi garbingą Viešpaties Prisikėlimą Velykų dieną.
Prieš įteikdamas Rožę, popiežius savo apartamentuose ją palaimindavo: įlašindavo rožių aliejaus, apibarstydavo muskusais ir sukalbėdavo specialią maldą. Rožę gavęs žmogus savo ruožtu surengdavo Romos gatvėse iškilmingą eiseną, kurioje neretu atveju dalyvaudavo visa Kardinolų kolegija.
Aukso Rožė iš dvasinio džiaugsmo ženklo virto diplomatiniu popiežiaus instrumentu – būti apdovanotam popiežiaus Rože buvo ne vieno kilmingojo siekiamybė ir prestižo reikalas.
Trakų Dievo Motinai popiežius Pranciškus savo vizito Lietuvoje metu taip pat padovanojo Auksinę Rožę, pripažindamas Trakų bazilikos reikšmę Lietuvos Bažnyčios istorijoje ir pagerbdamas Stebuklingąjį Madonos paveikslą, sekdamas savo pirmtako Klemenso XI, siuntusio paveikslui karūnas, pavyzdžiu.
Aukso Rožės palaiminimo malda
Melskimės. Dieve, kuris esi visų tikinčiųjų linksmybė ir džiaugsmas, nuolankiai meldžiame Tavo Didybę palaiminti ir pašventinti šią maloniausio kvapo ir grožio rožę, kurią šiandien laikome savo rankose kaip dvasinio džiaugsmo ženklą. Padaryk, kad mes, tau pasišventę žmonės, iš Babilono nelaisvės jungo išvesti per tavo Viengimio Sūnaus malonę, nuoširdžiai pradžiugtume dangiškosios Jeruzalės džiaugsmu. Tavo vardo garbei Bažnyčia šiandien džiaugiasi šiuo ženklu, todėl tu, Viešpatie, suteik jai savo tikrąjį džiaugsmą ir malonę, kad savo kilnaus darbo pastangomis ji kvepėtų taip maloniai, kaip kvepia paslaptingoji slėnių lelija, kaip laukų gėlė, išaugusi iš Jesės šaknies. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
